Networking renginio fotografija: kaip parodyti ryšius, atmosferą ir verslo vertę

Networking renginio fotografija nėra vien besišypsančių žmonių ar rankų paspaudimų fiksavimas. Geras reportažas turi parodyti, kad renginyje iš tikrųjų mezgėsi profesiniai ryšiai, vyko prasmingi pokalbiai, susitiko klientai, partneriai, vadovai ir savo sričių ekspertai.

Scenoje fotografui lengviau numatyti svarbiausius momentus: pranešėjas turi savo laiką, apšvietimą ir aiškią vietą. Networking dalyje viskas vyksta vienu metu. Viename salės kampe prasideda svarbi pažintis, kitame pristatomas produktas, o dar kitur į diskusiją įsitraukia vadovas ar potencialus partneris. Šie momentai nėra pakartojami ir dažnai pasikeičia vos žmonėms pastebėjus fotoaparatą.

Todėl profesionali networking renginio fotografija reikalauja ne tik techninių įgūdžių. Fotografas turi suprasti žmonių elgesį, verslo renginio struktūrą ir galutinę nuotraukų paskirtį. Platesnį tokio darbo kontekstą aptariu verslo renginių fotografijos gide įmonėms.

Kodėl networking renginį fotografuoti sunkiau nei sceną?

Scenos programa dažniausiai turi aiškią pradžią ir pabaigą. Fotografas žino, kur stovės pranešėjas, kada vyks apdovanojimas ar panelinė diskusija ir kokie žmonės bus dėmesio centre. Networking dalyje tokio scenarijaus beveik nėra.

Pagrindiniai iššūkiai:

• svarbūs pokalbiai vyksta vienu metu skirtingose erdvėse;
• žmones dažnai užstoja kiti dalyviai, baldai, taurės ar renginio konstrukcijos;
• pastebėję fotoaparatą pašnekovai gali sustingti arba pradėti pozuoti;
• grupės nuolat keičiasi – vieni prisijungia, kiti nueina;
• prastas arba mišrus apšvietimas apsunkina natūralių veido spalvų išlaikymą;
• aktyvioje erdvėje lengva gauti techniškai tvarkingą, bet vizualiai chaotišką kadrą;
• ne kiekviena linksma akimirka yra tinkama viešai verslo komunikacijai.

Todėl neužtenka tiesiog vaikščioti po salę ir fotografuoti kiekvieną pokalbį. Reikia stebėti žmonių kūno kalbą, numatyti, kaip vystysis situacija, ir pasirinkti momentą, kuriame visi kadro dalyviai atrodo natūraliai bei reprezentatyviai.

Networking renginio fotografija turi parodyti tris dalykus

Stipri networking renginio fotografija turėtų perteikti tris tarpusavyje susijusius sluoksnius: žmonių ryšius, renginio atmosferą ir verslo kontekstą.

1. Tikrus žmonių ryšius

Rankos paspaudimas yra aiškus pažinties simbolis, tačiau vien jo neužtenka. Daug vertingesni yra kadrai, kuriuose matyti visas bendravimo procesas:

• akių kontaktas;
• aktyvus klausymasis;
• natūralios veido išraiškos;
• pašnekovo gestai;
• bendras juokas ar pozityvi reakcija;
• žmogaus pristatymas kitam dalyviui;
• naujo pašnekovo įsitraukimas į grupę;
• kontaktų ar idėjų apsikeitimas;
• eksperto ir dalyvio diskusija.

Dažniausiai vizualiai stipriausios būna dviejų–keturių žmonių grupės. Jose galima aiškiai matyti kiekvieno žmogaus reakciją ir suprasti, kas su kuo bendrauja. Didesnėje grupėje svarbu sulaukti momento, kai dėmesys nėra išsisklaidęs, o žmones jungia vienas pokalbis ar veiksmas.

Geras fotografas neužfiksuoja tik veidų. Jis parodo santykį tarp žmonių: kas kalba, kas klausosi, kaip reaguojama ir kokia emocija sieja grupę.

2. Renginio atmosferą

Vien stambūs pokalbių kadrai neparodys renginio masto. Žiūrovas turi suprasti, kur vyko susitikimas, kiek žmonių dalyvavo ir kokio pobūdžio aplinka buvo sukurta.

Todėl networking reportaže reikalingi skirtingi planai:

• platus erdvės ir dalyvių srauto vaizdas;
• vidutinio plano nuotraukos, parodančios kelias bendraujančias grupes;
• stambesni pokalbių, gestų ir emocijų kadrai;
• registracijos, vardinių kortelių ir pasitikimo momentai;
• kavos, poilsio ar diskusijų zonos;
• renginio pavadinimas, scenografija ir prekės ženklo elementai;
• partnerių stendai, demonstracijos ir aktyvacijos;
• perėjimai tarp programos dalių.

Platus kadras parodo mastą, vidutinis – renginio dinamiką, o stambus planas sukuria emocinį artumą. Tik šių planų visuma leidžia žiūrovui pajusti, kaip renginys atrodė iš tikrųjų.

3. Verslo vertę

Networking renginio fotografija paprastai neturi tikslo parodyti vien maloniai praleistą vakarą. Dalyviai ateina susitikti su kolegomis, klientais ir partneriais, keistis patirtimi, atrasti naujų galimybių arba stiprinti profesinę bendruomenę.

PCMA, remdamasi „Freeman“ networking tyrimu, nurodo, kad pusei renginių dalyvių sėkmingas networking yra svarbiausias motyvas sugrįžti į renginį. Dalyviai ypač vertina galimybę bendrauti su savo srities ekspertais ir žmonėmis, kuriuos vienija konkretūs profesiniai iššūkiai. Tai plačiau aptariama PCMA networking tendencijų analizėje.

Verslo vertę nuotraukose gali parodyti:

• vadovų ir ekspertų bendravimas su dalyviais;
• klientų ar partnerių susitikimai;
• diskusijos prie produkto ar demonstracijos;
• organizatoriaus atliekami žmonių pristatymai;
• aktyvus dalyvavimas teminėse grupėse;
• partnerio prekės ženklas realiame renginio veiksme;
• profesionali, įsitraukusi ir renginio temą atitinkanti auditorija.

Svarbi riba: nuotrauka negali įrodyti, kad buvo pasirašyta sutartis ar sudarytas sandoris. Tačiau ji gali pateikti patikimą vizualinį įrodymą, kad renginys subūrė tinkamus žmones ir sukūrė sąlygas prasmingiems profesiniams pokalbiams.

Recenzuotas „Industrial Marketing Management“ tyrimas, paremtas išsamiais dalyvių ir organizatorių interviu, networking renginius analizuoja kaip skirtingas vertės formas kuriantį verslo procesą ir sieja jas su renginio ROI vertinimu. Tyrimo santrauką pateikia WU Vienna University of Economics and Business.

Networking renginio fotografija prasideda nuo fotografavimo briefo

Fotografas negali iš dalyvių išvaizdos patikimai nuspręsti, kurie žmonės yra svarbiausi įmonės komunikacijai. Todėl prieš renginį reikia ne tik programos, bet ir trumpo, konkretaus briefo.

Organizatoriui verta nurodyti:

• pagrindinį renginio tikslą;
• svarbiausius vadovus, ekspertus, klientus ir partnerius;
• žmones, kurie turėtų būti užfiksuoti kartu;
• prioritetines networking zonas;
• partnerių ir rėmėjų matomumo reikalavimus;
• svarbiausius programos laikus;
• planuojamas produktų demonstracijas ar pristatymus;
• kur nuotraukos bus naudojamos po renginio;
• ar reikalinga tos pačios dienos nuotraukų atranka;
• kaip bus žymimi fotografuotis nenorintys dalyviai.

Tokį pasiruošimą galima integruoti į bendrą konferencijos fotografavimo briefą. Net keliolikos minučių pokalbis prieš renginį padeda fotografui atskirti tiesiog gražią situaciją nuo organizatoriui iš tikrųjų svarbaus susitikimo.

Būtinas networking renginio kadrų sąrašas

Kadrų sąrašas neturėtų paversti reportažo mechanišku. Jo paskirtis – apsaugoti nuo komunikacinių spragų ir palikti fotografui laisvę reaguoti į netikėtas situacijas.

Pagrindinėje atrankoje verta turėti:

1. Paruoštos erdvės kadrą prieš susirenkant svečiams.
2. Atvykimą, registraciją ir pirmuosius pasisveikinimus.
3. Bendrą networking erdvės vaizdą su keliomis aktyviomis grupėmis.
4. Natūralius dviejų–keturių žmonių pokalbius.
5. Vadovų, ekspertų, klientų ir partnerių bendravimą.
6. Naujų dalyvių pristatymus ir spontaniškas pažintis.
7. Temines diskusijas, apskritojo stalo ar darbo grupių momentus.
8. Partnerių zonas ir prekės ženklus realiame veiksme.
9. Natūralias reakcijas, gestus ir emocijas.
10. Kelias iš anksto suplanuotas svarbių žmonių grupines nuotraukas.
11. Renginio detales ir identitetą padedančius atpažinti elementus.
12. Vakaro ar networking dalies pabaigą apibendrinantį kadrą.

Išsamesnį sąrašą pagal socialinių tinklų, PR, svetainės ir pardavimų poreikius rasite straipsnyje apie tai, kokios nuotraukos būtinos po verslo renginio.

Kaip fotografuoti natūraliai ir netrukdyti pokalbiams?

Networking renginyje fotografo elgesys tiesiogiai veikia rezultatą. Priėjus per arti arba ilgai stovint prieš grupę, natūralus pokalbis greitai virsta pozavimu. Todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamą techniką, bet ir mokėti būti nepastebimam.

Praktikoje tai reiškia:

• pirmiausia stebėti situaciją ir tik tada kelti fotoaparatą;
• prie grupės artėti iš šono, o ne įsiterpti tarp pašnekovų;
• pasirinkti švarų foną dar prieš prasidedant svarbiam momentui;
• padaryti kelis tikslius kadrus ir judėti toliau;
• blykstę naudoti kontroliuojamai, nepertraukiant pokalbio;
• nebandyti atkurti jau pasibaigusios natūralios situacijos;
• pozuotus grupinius portretus fotografuoti greitai ir aiškiai;
• kaitalioti bendrus, vidutinius ir stambius planus.

„Cvent“ renginių fotografijos rekomendacijose taip pat pabrėžia išankstinę erdvės apžiūrą, lankstų kadrų sąrašą, natūralių pokalbių fiksavimą ir gebėjimą dirbti netampant renginio centru. Tai ypač svarbu networking dalyje, kur fotoaparato buvimas gali pakeisti žmonių elgesį.

Reprezentatyvumas, privatumas ir reputacinė rizika

Ne kiekviena techniškai gera networking nuotrauka yra tinkama publikuoti. Fotografas ir organizatorius turi įvertinti ne tik estetiką, bet ir žmogaus situaciją bei galimą nuotraukos panaudojimą.

Paprastai reikėtų vengti kadrų, kuriuose:

• žmogus valgo arba yra užfiksuotas nepalankioje išraiškos fazėje;
• dalyvis atrodo nejaukiai, pavargęs ar atsiribojęs;
• matomi privatūs telefono ar kompiuterio ekranai;
• galima perskaityti konfidencialius dokumentus;
• vardinė kortelė atskleidžia perteklinę asmeninę informaciją;
• alkoholis tampa pagrindiniu nuotraukos akcentu;
• žmogus aiškiai parodo nenorintis būti fotografuojamas;
• kadras galėtų sukelti klaidingą įspūdį apie žmonių santykį ar renginio pobūdį.

Dalyvius apie fotografavimą verta informuoti dar registracijos metu ir renginio vietoje, o fotografui perduoti aiškią atsisakymo fotografuotis tvarką. Plačiau šie klausimai aptariami straipsnyje apie renginio nuotraukų naudojimo teises.

Kada networking renginiui verta dviejų fotografų komanda?

Nedidelį vienoje erdvėje vykstantį susitikimą dažniausiai gali kokybiškai užfiksuoti vienas fotografas. Tačiau didesniame renginyje svarbios situacijos dažnai vyksta lygiagrečiai: vienoje zonoje bendrauja vadovai, kitoje vyksta produkto demonstracija, o trečioje renkasi partnerių grupė.

Dviejų fotografų komanda ypač naudinga, kai:

• networking vyksta keliose salėse arba aukštuose;
• vienu metu tęsiama scenos programa;
• renginyje dalyvauja daug prioritetinių svečių;
• reikia atskirai fiksuoti partnerių zonas;
• būtina platesnė planų ir rakursų įvairovė;
• renginio laikas trumpas, o komunikacinių poreikių daug.

Tokiu atveju vienas fotografas gali koncentruotis į bendrą erdvės dinamiką ir svarbiausius žmones, o kitas – į mažesnius pokalbius, emocijas, detales ir partnerių matomumą. Taip sukuriamas išsamesnis reportažas, o fotografams nereikia skubėti iš vienos zonos į kitą ir trikdyti dalyvių.

Networking nuotraukos turi dirbti ir po renginio

Galutinė galerija neturėtų būti šimtai panašių pokalbių kadrų. Organizacijai naudingesnė subalansuota turinio biblioteka, kurioje yra:

• keli stiprūs bendri renginio vaizdai;
• skirtingų žmonių ir grupių pokalbiai;
• horizontalios nuotraukos svetainei bei prezentacijoms;
• vertikalūs kadrai socialiniams tinklams;
• partnerių ir rėmėjų matomumą patvirtinantys vaizdai;
• nuotraukos su laisva vieta tekstui ar maketui;
• vadovų ir ekspertų kadrai asmeninei komunikacijai;
• tos pačios dienos akimirkos greitam „LinkedIn“ įrašui.

Tokios nuotraukos gali būti naudojamos renginio apžvalgai, PR, naujienlaiškiui, partnerių ataskaitoms, pardavimų prezentacijoms, būsimo renginio reklamai ir profesinės bendruomenės komunikacijai.

Išvada: reikia parodyti ne žmonių minią, o tarp jų vykstantį ryšį

Networking renginio fotografija yra sėkminga tada, kai žiūrint nuotraukas galima suprasti ne tik tai, kad salėje buvo daug žmonių. Turi matytis, kad jie kalbėjosi, klausėsi, dalijosi patirtimi, susipažino ir buvo įsitraukę į bendrą profesinį kontekstą.

Tam reikia pasiruošimo, gebėjimo skaityti žmonių kūno kalbą, diskretiško darbo ir verslo komunikacijos supratimo. Fotografas turi nepertraukti ryšio, kurį bando parodyti.

Jeigu planuojate networking vakarą, konferenciją, verslo pusryčius ar partnerių susitikimą Vilniuje, fotografavimo tikslus verta aptarti dar prieš renginį. Taip galima iš anksto numatyti svarbiausius žmones, situacijas, partnerių poreikius ir nuotraukų panaudojimą, kad galutinė galerija taptų ne tik renginio archyvu, bet ir realiu komunikacijos įrankiu.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko reikia fotografuoti networking renginį?

Atskirai networking renginio fotografija dažnai užtrunka nuo 1,5 iki 3 valandų, tačiau tikslus laikas priklauso nuo dalyvių skaičiaus, erdvių ir programos. Jei networking yra konferencijos dalis, geriausias rezultatas gaunamas fotografuojant ir sceną, ir pertraukas, nes tada sukuriama visa renginio istorija.

Ar networking renginio dalyviai turi pozuoti?

Didžioji dalis nuotraukų turėtų būti reportažinės ir natūralios. Pozuoti verta tik iš anksto numatytoms vadovų, partnerių, ekspertų ar komandų nuotraukoms. Tokie kadrai papildo reportažą, bet neturėtų pakeisti tikrų pokalbių.

Ar galima kokybiškai fotografuoti tamsioje networking erdvėje?

Taip, tačiau fotografas turi iš anksto įvertinti apšvietimą ir pasiruošti dirbti su šviesiais objektyvais, aukštesniu ISO arba kontroliuojama blykste. Svarbiausia išlaikyti natūralią renginio atmosferą ir nevarginti dalyvių nuolatiniu tiesioginės blykstės naudojimu.

Kaip parodyti networking renginio verslo vertę?

Reikia fotografuoti ne vien bendrus salės vaizdus, bet ir ekspertų, vadovų, klientų bei partnerių bendravimą, produktų demonstracijas, temines diskusijas, organizatoriaus kuriamas pažintis ir prekės ženklus realiame veiksme. Tokie kadrai parodo, kokią profesinę aplinką renginys sukūrė.